Jump to content
News Ticker
  • Viskas apie baldus
  • Gamyba Medžiagos Idėjos Sprendimai

    Dažant sienas jas išmeta pūslėmis


    Algirdas

    Recommended Posts

    • 3 weeks later...
    2018-08-24 d. 20:10 , Viktorija rašė:

    Mums naujame name nudažė sienas taip baisiai, kad ką aš zinau ?!!!

    Vieni dryžiai !!! Meistrai sako, kad su laiku susilies ir viskas bius ok.

    Bet vyras pamates pasiuto tai dabar dazo iš naujo:(((

    Pinigus uz darba mokam europietiskai, o kokybe gaunam kinietiska.

    Ir dar kaip supyksta kai paprasom trukumus ir brokus istaisyti

     

     

     

    Pranešimo nuoroda
    Dalintis kitose svetainėse
    prieš 13 valandų , Arvis rašė:

    Pinigai už darbą mokam europietiska, o kokybe gaunam kinietiska.

    Ir dar kaip supyksta kai paprasom trukumus ir brokus istaisyti

     

     

     

    Tikriausiai meistrai daze per karscius ir netolygiai dazai isdziuvo :(

    Pranešimo nuoroda
    Dalintis kitose svetainėse

    Daznai buna kada meistrai pradeda isradineti savus dazymo budus. Tai per daug atskiedzia dazus arba blogai ismaiso, dar dazymo irankiai buna netinkamai paruosti ir tt...

    Bet man pikta ima kodel jie daro eksperimentus su mano medziagom ir ant mano sienu. Vietoj to, kad vadovautis dazu gamintojo instrukcijomis !!!

    Pranešimo nuoroda
    Dalintis kitose svetainėse
    • 6 months later...

    Pusles ant dazu atsiranda del to, kad tinko misinyje buvo naudojamos blogai sureagavusios kalkės. Siena nudazius tinke esancios kalkes reaguoja su dregme todel ir gaunasi pusles.

    Redaguota , Vladas
    Pranešimo nuoroda
    Dalintis kitose svetainėse
    ‎2019‎.‎03‎.‎09 d. 15:47 , Arnoldas rašė:

    Ka reiskia blogai sureagavusios kalkes ir kas yra gerai sureagavusios?

     

    Jeigu naudojate paruostus kalkinio tinko misinius tai kalkes neturi jokios itakos dazu pusletumui . O gesintos skiriasi nuo negesintu tuo,  kad
    pagal degtos medžiagos apdorojimą vandeniu kalkės skirstomos į negesintas (gabalines arba maltas kalkes su mineraliniais priedais ir be jų) ir gesintas (hidratines) – pastarosios būna miltelių, tešlos ir skysčio konsistencijos. Gesintos kalkės gaunamos veikiant degtas kalkes vandeniu – tai vadinama kalkių gesinimu. Kai kalkėms gesinti naudojama nedaug vandens, gaunami gesintų kalkių milteliai (sausasis gesinimas), o kai daugiau vandens – kalkių tešla, kalkių pienas arba kalkių vanduo (šlapiasis gesinimas). Gesinimo metu kalkių masės tūris padidėja 2–3 kartus.
    Gesinant kalkes 200–250 proc. vandens kiekiu, gaunama kalkių tešla, padidinus vandens kiekį iki 250–300 proc. – gaunamas kalkių pienas. Kalkių kokybės rodiklį apibūdina kalkių tešlos išeiga iš 1 kg kalkių. Riebių kalkių išeiga didesnė nei 2,5 litro, o liesų – mažesnė. Kuo riebesnės kalkės, tuo daugiau galima įmaišyti smėlio ruošiant skiedinį. Mišiniuose smėlis sudaro 2–4 dalis kalkių kiekio.
     

     

    Apie kalkinius skiedinius daugiau info     knauf.lt   puslapyje

    Kuo išskirtinis kalkinis tinkas?

    Pastaruoju metu labai populiari tema statyboje, o ypač interjero įrengime – ekologija. Šiuo atveju kalkiniai tinkai yra nepelnytai pamiršti, nes jie pasižymi ne tik labai geru laidumu vandens garams, liaudiškai kalbant, yra gerai „kvėpuojantys“, bet ir sukuria šarminę (ph vertė apie 13) aplinką, kuri visiškai nepalanki pelėsiui atsirasti. Be to, kalkiniai tinkai daro juntamą įtaką vidaus patalpų mikroklimato formavimui, nes geba aktyviai paimti patalpos ore esančią perteklinę drėgmę, o pasikeitus sąlygoms – ją grąžina atgal. Tyrimai rodo, kad kalkiniai tinkai padeda sumažinti kenksmingų lakiųjų organinių junginių kiekį, esantį patalpos ore, t.y. didelis kiekis tinko sluoksnyje esančių mikroporų lyg filtras apjungia ore sklandančius kenksmingus junginius ir taip saugo patalpose esančius žmones nuo kenksmingos įtakos. Tai labai svarbu žmonėms, turintiems problemų dėl alergijos. O juk neretai net 90 % paros laiko žmonės praleidžia būdami patalpose.

    Šios gerosios kalkinių tinkų savybės leidžia juos naudoti ir tokiose delikačiose sistemose kaip patalpų šiltinimas iš vidaus, pvz. „Knauf“ TecTem sistema. Kalkiniai tinkai nebijo vandens poveikio, labai gerai praleidžia vandens garus, gerai įgeria kondensato vandenį ir pasižymi šarminiu poveikiu, t.y. turi visas savybes, kurios aktualios išorinių sienų ir difuziškai atvirų šiltinimo sistemų įrengimui ir sėkmingai eksploatacijai. Be to, kalkiniai tinkai yra geriausias sprendimas, kai reikia apdirbti dažnai drėgmės veikiamus paviršius.

    „Knauf“ Lietuvoje siūlo kalkinių tinkų sistemą, kurią sudaro pagrindinio sluoksnio tinkas „Knauf“ Kalk Grundputz , galutinis užtrynimo sluoksnis „Knauf“ Kalk Feinputz ir mineraliniai dažai „Knauf“ Minerol (silikatiniai dažai fasadams) ir „Knauf“ Rotkalk Farbe E.L.F. (silikatiniai dažai interjerui).

    Produktai ne kartą praktiškai išbandyti Lietuvos rinkoje – paminklosaugos objektuose, įprastos statybos objektuose, fasadų ar interjerų tinkavimui.

    Vokietijoje „Knauf“ turi sukūrusi labai plačią sistemą, apimančią ir įvairiausius apdailos variantus (skirtingo tipo struktūros ar glotnus glaistas), kuri vadinasi „Knauf“ Rotkalk – www.rotkalk.de . Šios sistemos ekologiškumas patvirtintas ir Rozenhaimo statybinės biologijos institute.

    Kalkinės medžiagos, t.y. tinkai, mūro mišiniai, yra žinomi ir naudojami nuo seniausių laikų. Pakanka prisiminti antikinius Romos, Graikijos ar kitų senovės civilizacijų pastatus, kur kalkės buvo naudojamos, kaip viena iš pagrindinių statybinių medžiagų. Ir šiais laikais kalkinės medžiagos dažniausiai pasirenkamos išskirtinai istorinių pastatų restauracijai, tačiau dažnai nepelnytai pamirštama, kad jos pasižymi ne tik autentiškumu (tai labai svarbu restauracijoje), bet ir papildomomis kokybinėmis savybėmis. Apie jas pasakoja mūsų specialistai:

    Kalkiniai tinkai gali būti naudojami ir vidaus patalpose, ir išorėje. Tiesa, išorėje naudojami produktai turi būti skirti būtent šiam tikslui, t.y. sudėtyje turi būti papildomų medžiagų (hidrofobinių), padarančių tinką mažiau įgeriantį vandenį ir tuo pačiu atsparų atmosferiniam poveikiui.

    Jei lygintume su įprastiniais kalkių ir cemento ar grynai cemento tinkais, šio tipo tinkai pasižymi mažesniu standumu, todėl jų naudojimas turi milžinišką pranašumą, kai tinkuojamas laiko ir aplinkos poveikio pažeistas mūras ar šiuolaikinis gerų termoizoliacinių savybių, tačiau nestandus mūras (pvz. dujų silikatas, keramika, keramzitbetonis ir pan.). Tinko sluoksnyje veikia mažesnės įrąžos ir tinko sluoksnis yra atsparesnis skilimams, be to, yra elastingesnis. Ant tokių netvirtų pagrindų dengiant standžius cementinius tinkus, dažnai susiduriama su atvejais, kai naujai padengtas sluoksnis, praėjus neilgam laiko tarpui, paprasčiausiai suskyla.

     

    • Patinka 1
    Pranešimo nuoroda
    Dalintis kitose svetainėse
    ‎2019‎.‎03‎.‎04 d. 03:53 , Vladas rašė:

    Pusles ant dazu atsiranda del to, kad tinko misinyje buvo naudojamos blogai sureagavusios kalkės. Siena nudazius tinke esancios kalkes reaguoja su dregme todel ir gaunasi pusles.

    Nesamone, kalkes cia nieko detos , jeigu blogas kalkinis tinko skiedinys tai jis issoka puslem. Bei buna,kad tinkas  patrukineja. Bet dazams jis itakos neturiu jokios. Beto pusles buna dideles ne kaip nuortaikoje.

    Cia 100 % blogas  pasiruosimo dazymui brokas. Blogai  nugruntavus siena netolygiai igeria dazus atsirado druzes megino taisyti atsirado puslikes, megino sveisti, vel nenuvale pilnai dulkiu taip ir gavosi.

    Galimos klaidos tinka butina pries spakliuojant gruntuoti, nuspakliavus  dulkiu surisimas gruntuojant. ir tik tada dazymas laikantis grieztai dazu gamintojo nurodymais .

     

    Pranešimo nuoroda
    Dalintis kitose svetainėse

    Užsiregistruokite arba Prisijunkite kad galėtumėt komentuoti

    Jums reikia būti užsiregistravusiam kad galėtumėt komentuoti

    Susikurti paskyrą

    Užsiregistruokite mūsų naujoje svetainėje

    Registruotis

    Prisijungti

    Esate užsiregistravęs? Prisijunkite.

    Prisijungti Dabar
    ×
    ×
    • Sukurti naują...