Jump to content
News Ticker
  • Viskas apie baldus
  • Gamyba Medžiagos Idėjos Sprendimai

    Medienos tūrio apskaičiavimas


    Recommended Posts

    Verta žinoti..

    Medienos tūrio apskaičiavimas:

    1.Kaip matuojamas augančių medžių tūris?

    Medyno tūris ir prieaugis  tai pagrindiniai rodikliai, parodantys medyno našumą. Tūris matuojamas kubiniais metrais (m3). Kai kalbama apie medyne augančių medžių tūrį 1 hektare, reikia žinoti, kad tai medžių stiebų tūris (be šakų, viršūnės ir kelmo). Augančių medžių tūriui nustatyti yra naudojamos stiebų tūrio lentelės, kur tūris apskaičiuotas pagal tam tikros medžių rūšies medžių skersmenį (1,3 metro aukštyje) ir medžių aukštį.

    2. Kaip apskaičiuojamas apvaliosios medienos tūris?

    Medienos tūrio apskaitoje naudojami dvejopi įprastiniai medienos tūrio matavimo vienetai: kietmetris (ktm arba m3) ir erdmetris (erdm). Kietmetris * tai vien medienos masė, o 30–50% erdmetrio sudaro oras.

    Erdmetriais apskaičiuojami smulkūs medienos sortimentai, kurių kiekvieną – malkas, šakas, žabus išmatuoti sudėtinga. Perskaičiuojant tūrį iš erdmetrių į kietmetrius, naudojami glaudumo koeficientai. Jie priklauso nuo medžių rūšių ir sortimentų ilgio.

    Rąstų tūris apskaičiuojamas pagal rąsto skersmenį plongalyje ir rąsto ilgį, vadovaujantis medienos tūrio lentelėmis. Pvz., rąsto skersmuo plongalyje – 28 cm, rąsto ilgis – 6 m, jo tūris lygus 0,469 m3. Minėtas tūrio lenteles galima rasti miškų urėdijose, girininkijose, miško savininkų asociacijų skyriuose, miško savininkų kooperatyvuose, Valstybinėje miškų tarnyboje ar jos teritoriniuose poskyriuose.

    3. Koks taikomas koeficientas iš erdmetrio (erdm) pervesti į kietmetrį (ktm)?

    Konvertuojant erdmetrį į kietmetrį, taikomi įvairūs glaudumo koeficientai priklausomai nuo sortimento ilgio, paskirties, stambumo,medžio rūšies, pirkėjo, bei šalies, į kurią išvežami sortimentai. Populiariausi konvertavimo koeficientai: popiermedžiai – 0,47-0,54; spygliuočių tarmedžiai – 0,53-0,68; lapuočių tarmedžiai – 0,49-0,67; malkos – 0,62-0,64; žabai – 0,10-0,20. Visus Lietuvos standartuose numatytus koeficientus galima rasti medienos tūrio lentelėse, bet pirkėjai ne visada tiksliai jomis vadovaujasi.

    Rąstų tūrio lentelė

    Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo

     

    Malkų kaitrumas, kaloringumas, svoris:

    Atrodytų bene svarbiausia iš malkų savybių yra kaitrumas. Taip daugelis iš mūsų vadiname malkų kaloringumą. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Bet, pasirausius įvairiuose žynynuose nesunkiai rasime, kad visų sausų malkų kaloringumas yra beveik vienodas – 4510 kcal/kg . Tačiau nevienodas malkų lyginamasis svoris, todėl daugiau informacijos gausim, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą,o 1 kubinį metrą (m3) malkų, arba kitaip – kietmetrį (ktm) medienos. Tai ypač svarbu žinant, kad malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.

    Atsivertę 2002 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro patvirtintas „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles”, rasime lentelę ir jos aprašymą. Toje lentelėje medžių rūšis sudėję pagal orasausės medienos lyginamąjį svorį, gausime eilę, pagal kurią malkos skirstomos į malkų kaitrumo grupes:

    8.2 lentelė naudotina medienos apskaitai taikant svėrimo metodą. Orasausės medienos drėgnumas – 12–15%. Ši lentelė patogi tuo, kad galima medienos masę perskaičiuoti į tūrį, o tūrį – į medienos masę.

    8.2 Medienos masė

     

    Medžių rūšis

    1 m3 medienos svoris, kg

    1 tonos tūris, m3

    12-15% drėgnumo

    Pusiau išdžiūvusi

    Šviežiai nukirsta

    12-15% drėgnumo

    Pusiau išdžiūvusi

    Šviežiai nukirsta

    I kaitrumo grupė

     

     

     

     

     

     

    Ąžuolas

    760

    800

    1020

    1,32

    1,25

    0,98

    Uosis

    750

    780

    924

    1,33

    1,28

    1,08

    Klevas

    690

    720

    862

    1,45

    1,39

    1,16

    Beržas

    650

    710

    878

    1,54

    1,41

    1,14

    Maumedis

    590

    620

    833

    1,69

    1,61

    1,20

    II kaitrumo grupė

     

     

     

     

     

     

    Juodalksnis

    540

    590

    827

    1,85

    1,69

    1,21

    Pušis

    520

    600

    863

    1,99

    1,67

    1,16

    III kaitrumo grupė

     

     

     

     

     

     

    Drebulė

    510

    530

    762

    1,96

    1,89

    1,31

    Baltalksnis

    490

    520

    800

     

     

     

    Liepa

    450

    580

    792

    2,22

    1,72

    1,26

    Eglė

    450

    550

    794

    2,22

    1,82

    1,26

     

     

     

     

     

     

     

    Medienos svorį padauginę iš kaloringumo – 4510 kcal/kg, nesunkiai pasiskaičiuosite, kiek kilokalorijų perkate, pirkdami vienokias ar kitokias malkas ir kokia 1000 kcal kaina. Neužmirškite, kad realus išskiriamos šilumos kiekis labai priklauso dar ir nuo malkų drėgnumo. Nurodytas 12 – 15% drėgnumas pasiekiamas per 1,5 – 2 metus uždengtoje, gerai vėdinamoje (prapučiamoje) patalpoje

    Kokios malkos geriausios

    Tai priklauso nuo Jūsų krosnies, bei kūrenimo įpročių.
    Užkraunami didelio ir vidutinio galingumo katilai yra jautrūs iš malkų degimo metu išsiskiriančiom dervom (jei tai nėra ketinis – sekcijinis katilas). Šios dervos yra rūgštinės ir ėsdina katilo sienelių metalą. Jei katilo sienelės nuolat aplipę dervomis, katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus, todėl labai svarbu kūrenant laikytis gamintojo nurodytų katilo darbo temperatūrinių režimų, kūrenti tik sausomis malkomis, ypač vengti neišdžiūvusių ąžuolo, beržo ir spygliuočių malkų kūrenimo. Tačiau dervos nesikondensuos net ir beržines bei ąžuolines ar spygliuočių malkas kūrenant, jei jos bus gerai išdžiovintos ir palaikoma aukšta – apie 75-80 laipsnių paties katilo temperatūra. Taigi, katilams tinka bet kokios tinkamai paruoštos malkos. Nuo malkų kaitrumo priklausys tik kaip dažnai jas reiks užkrauti, ir kokį jų kiekį sunaudosit. Mažiau kaitriomis eglinėmis ar drebulinėmis malkomis bus sunkiau pakelti šildymo sistemos temperatūrą. Tai pajusite per šalčius. Todėl patarimas galėtų būti toks: įsigykite kaitresnių malkų – kietųjų lapuočių ar beržo kūrenimui per šalčius ir pigesnių, kai pakanka tik prakurti ir šiek tiek pašildyti.
    Židinių sienelių neaušina vanduo, kaip katiluose, todėl ant jų dervos nesikondensuoja, tačiau jei židinys su stiklo durelėmis, jos aprūksta, kūrenant nepakankamai išdžiovintomis malkomis. Jeigu židinys atviro tipo taip pat reikalingos pakankamo sausumo malkos, nes šlapios smarkiai rūksta ir dalis dūmų gali pakliūti į kambarį. Taip pat reikėtų vengti atvirus židinius kūrenti spygliuočių malkomis, kurios degdamos spragsi ir šaudo kibirkštis. Nors toks malkų spragsėjimas sukuria ypatingą jaukumą, bet iš židinio išlėkusios kibirkštys gali pradeginti grindis, kilimus ar net sukelti gaisrą.
    Tradicinėse koklinėse (stačiamalkėse) bei molinėse krosnyse taip pat nėra aušinamų sienelių, ant kurių gali kondensuotis drėgmė ir dervos, susimaišiusios su suodžiais, todėl joms tinka ir spygliuočiai ir lapuočiai, turintys daug dervų, tačiau negalima šių krosnių kūrenti grynomis ąžuolinėmis, uosinėmis, skroblinėmis, klevinėmis ar kitomis kietųjų lapuočių malkomis. Dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar molis. Tinkamiausios šioms krosnims beržinės, maišytos arba mažesnio kaloringumo malkos.
    Šašlykams kepti ant laužo taip pat reikia sausų malkų. Tiesą sakant mėsą kepam ne ant malkų liepsnos, o ant žarijų – rusenančios medžio anglies, todėl reikia malkų, iš kurių greitai susidarytų pakankamas jų kiekis. Daugelis žinome, kad daugiausia žarijų susidaro deginant ąžuolą, uosį, beržą, bet šios malkos dega kurkas ilgiau už minkštuosius lapuočius. Dažnai labai jau sunku būna varvinti seilę laukiant valandą ar ilgiau, kol bus galima pradėti kepti. Paimkite gerą glėbį baltalksninų ar juodalksninių malkų. Malkas suskaldykite maždaug vienodo 6 – 8 cm storio pliauskom, kad visos vienu laiku perdegtų.Jų reikės daugiau nei ąžuolinių ar uosinių, bet žarijų susidarys pakankamai, ypač jei kūrensite šašlykinę, o ne atvirą laužavietę, ir mėsą galėsite kepti jau po 20 -30 minučių. Jei neturite tokių malkų, neimkite į galvą. Imkite bet kurias kuo sausesnes malkas, kurkit laužą ir alkani neliksit. Kad šašlykui kepti netinka beržas ir spygliuočiai, nes turi daug dervų – mitas. Visos dervos išdega ir išgaruoja malkoms liepsnojant. Rusenant žarijoms visos lakios degios medžiagos jau būna pasišalinusios – todėl ir nebelieka nei liepsnos nei dūmų. Daugiau kenksmingų medžiagų susidaro pačioje mėsoje ypač riebioje ir perkeptoje, padegusioje. Tik jau susimildami nekepkit mėsos ant dažytų, lakuotų ar impregnuotų lentų ir nemeskit į laužą nuorūkų ir plastmasių – ne tik savo sveikatai kenksit, bet ir kultūros stoką parodysit.
    Mėsos ar žuvies rūkymas – visai kitas dalykas. Rūkymui reikalingi dūmai, kurie išsiskiria tuo pat metu kaip ir kenksmingos dervos, todėl rūkymui naudojama mediena turinti mažai dervų. Dažniausiai naudojamos grynos juodalksninės pjuvenos, ar juodalksninės pjuvenos maišytos su kitais minkštaisiais lapuočiais. Ruošiant medžiagą rūkymui tinka ir trupinta sutrūnijusi minėtų medžių mediena, bet netinka žievė. Tradiciškai kaip dūmo prieskonis įdedama kadagio šakelė.

    Malkų pirkimas

    Jeigu jau nusprendėte, kokias malkas pirksite, Jums dar teks apsispręsti, kaip malkos turėtų būti paruoštos. Jei turite ganėtinai didelį kiemą, grandininį pjūklą ir laiko bei įgūdžių malkų pjovimui, tai galima pirkti dvimetrines ar trimetrines malkas ir pačiam jas pjaustyti. Jei ne, – puikus pasirinkimas malkos kaladėmis. Telieka jas suskaldyti. Jei malkos gerai skylančios – uosis, beržas (tik ne priekelminė dalis), drebulė, baltalksnis, tai šis darbas neužims daug laiko, o ir pasportuosite. Ir įrankiai neįmantrūs – kirvis, na gal kartais pleištas. Jei toks sportas ne prie širdies, rinkitės jau suskaldytas malkas.
    Perkant malkas Jums reikėtų šiek tiek žinoti apie malkų ydas. Logiškai į malkas ir turėtų patekti mediena, kuri dėl ydų ar nepakankamo storio bei kreivumo nepakliūva į brangesnius sortimentus – statybinę medieną ar žaliavą popieriaus gamybai. Todėl dėl dažnokai pasitaikančių ydų nereikėtų nei stebėtis nei piktintis.
    Dažniausiai pasitaikanti yda – puviniai. Daugelis puikiai žinome, kad nebūna ar beveik nebūna drebulinių malkų, kuriose nebūtų įpuvusių rąstelių. Tačiau gali labai skirtis puvinio kiekis. Jei minkštasis puvinys sudaro iki penktadalio malkinio rąstelio skersmens, jis nėra reikšmingas, nes tesudaro 5% tūrio. Jei puvinys trečdalio skersmens – 12%, jei pusės – 25% (paskaičiuokite cilindro tūrius). Antra vertus ar visada yra puvinys tai, ką mes linkę vadinti puviniu? Turime galvoj tą pradinę medienos gedimo stadiją, kai dėl grybinių ar kitų ligų pasikeičia medienos spalva, bet dar nepasikeitusi medienos struktūra ir svarbiausia – tankis, nuo ko tiesiogiai priklauso kaloringumas. Suskaldę ir išdžiovinę tokias malkas tolimesnį gedimą sustabdysime, nes žalią ir sausą medieną pūdo ne tie patys grybeliai ir mikroorganizmai. Būna net ir tokių atvejų, kai puviniais palaikomas natūralus medienos spalvinis įvairumas. Dažnai stambesni beržai stiebo viduryje turi žymiai tamsesnę nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos įvairaus diametro medienos zoną. Tai taip vadinamas netikrasis branduolys. Jo medienos fizinės savybės, išskyrus spalvą, nesiskiria nuo stiebo pakraštyje esančios šviesios medienos. Vertinant puvinį svarbiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, ar mediena minkšta arba trupanti – tada tai blogai, o jei ne, – karščio bus.Taigi, jau žinome, kad puvinių kiekis vizualiai yra apgaulingas – visada atrodo, kad puvinio yra daugiau.
    Kitos dažnos ydos – plonumas ir kreivumas turi tiesioginę įtaką grynos medienos kiekiui bendrame malkų tūryje.

     
    Pranešimo nuoroda
    Dalintis kitose svetainėse

    Užsiregistruokite arba Prisijunkite kad galėtumėt komentuoti

    Jums reikia būti užsiregistravusiam kad galėtumėt komentuoti

    Susikurti paskyrą

    Užsiregistruokite mūsų naujoje svetainėje

    Registruotis

    Prisijungti

    Esate užsiregistravęs? Prisijunkite.

    Prisijungti Dabar
    ×
    ×
    • Sukurti naują...