Tam, kad darbo vieta taptų patogia erdve, būtina atkreipti dėmesį į baldų, įrangos, komunikacijų teisingą bei saugų išdėstymą. Viena iš pamatinių interjero taisyklių byloja, kad norint sukurti komfortišką aplinką, būtina paisyti ergonomikos principų. Ergonomika, tai taikomasis mokslas, kuris tiria dirbančiojo psichologines galimybes, ribas ir elgesį darbo metu. Ergonomikos pagrindais siekiama sukurti optimalias darbo sąlygas, kurios tausotų žmogaus sveikatą, mažintų įtampą ir nuovargį, garantuotų darbo saugą ir našumą. Tai mokslo šaka, nagrinėjanti darbo priemonių ir darbo aplinkos pritaikymo prie žmogaus, jo psichologinių ypatumų ir ribų problemas. Ir nors ergonomikos mokslas nuo savo su darbu susijusių ištakų išsiplėtojo ir apima daugelį kitų sričių (buitis, laisvalaikis ir kt.), vis dėlto pagrindiniai ergonomikos principai išlieka tie patys. Šie principai yra fundamentalūs kuriant bet ką, kas skirta žmonėms.
8 pagrindiniai ergonomikos principai
- Neutrali kūno padėtis. Neutrali laikysena sumažina raumenų, sausgyslių, sąnarių įtempimą ir leidžia maksimaliai kontroliuoti jėgos panaudojimą;
- Tinkamas darbo plokštumos aukštis. Kūno padėtis išlieka natūrali, kai darbas atliekamas maždaug alkūnių aukštyje;
- Sumažinti per didelę jėgą. Pernelyg didelė jėga yra vienas iš pagrindinių ergonomikos rizikos veiksnių. Padeda viskas, kas taupo žmogaus fizines pastangas;
- Vengti ilgai dirbti ar būti vienoje statinėje padėtyje. Kuo dažniau keisti kūno padėtį, pagal poreikį sėdėti arba stovėti, daryti pertraukėles;
- Mažinti nebūtiną veiksmų kartojimąsi. Daugelis darbo užduočių ciklų yra per dažnai pasikartojantys. Dėl per dažno judesių kartojimosi gali būti sužalojami jautrūs audiniai, sąnariai, be to, švaistomas laikas. Itin pasikartojančiu veiksmu laikomas ciklas, kurio trukmė yra iki 30 sekundžių;
- Mažinti tiesioginę sąlyčio įtampą. Sąlyčio įtampa atsiranda dėl nuolatinio, nepatogaus kontakto tarp kietų ar aštrių daiktų, paviršių ir kūno audinių, pvz., pirštų, delnų, alkūnių, šlaunų, pėdų. Šis kontaktas sukuria lokalizuotą spaudimą mažam kūno plotui dėl ko gali būti slopinama kraujotaka, trikdoma nervų sistema ir kitos funkcijos;
- Mažinti vibraciją. Atlikti tyrimai rodo, kad pastovus darbas su vibraciją sukeliančiais prietaisais yra labai kenksminga sveikatai. Virpesiai veikia nervų sistemą, kraujotaką, trikdo raumenų, vidaus organų veiklą, sukelia specifines ligas;
- Tinkamas apšvietimas. Netinkamas apšvietimas yra bene dažniausia problema darbo ar namų aplinkoje. Pernelyg intensyvi ar blausi šviesa sukelia nepatogumų, vargina akis, sukelia galvos skausmus, o itin prastai apšviestos patalpos, teritorijos kelia pavojų patirti traumas.
Žmogaus kūno, aplinkos ir baldų sąveika yra labai svarbi. Netinkamas darbo vietos išplanavimas žmogui sukelia nuovargį, nepasitenkinimą darbu, gali sukelti įvairių negalavimų ar net traumų. O tai įtakoja net ir labiausiai motyvuotą darbuotoją, mažina darbo našumą, įtakoja produktų kokybę, todėl sistemingas ergonomikos tobulinimo procesas pašalina rizikos veiksnius, gerina pasitenkinimą darbu, veikla. Dirbant ergonomiškai optimizuotoje darbo vietoje, galima pasiekti kur kas aukštesnių darbo rezultatų, efektyviau įsisavinti darbo patirtį, žinias bei pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę.
Jau šiandiena daugelyje biurų, o taip pat ir namų aplinkoje galima pastebėti baldus, kurie pagaminti pritaikant aukščiausias technologijas ir novatorišką dizainą. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje neliks galimybių tobulinti išradimus. Ergonomiškų baldų ateitis pripildyta kūrybiškais sprendimais, patraukliomis galimybėmis, naujovėmis, kurios gali drastiškai pakeisti mūsų nuomonę apie baldus.
Per pastaruosius kelerius metus buvo atlikta nemažai ergonomikos mokslo tyrimų. Mokslininkai tyrinėjo žmogaus kūną ir darbo aplinkos įtaką jo funkcionavimui. Tyrinėjant žmogaus laikyseną nustatyta, kad nėra vienos ir visiems tinkamos „teisingos“ pozos, nes kiekvieno žmogaus kūno struktūra skirtinga, veikla, kurią jis atlieka, taip pat skirtinga, tad kiekvienas turime individualų laikysenos būdą. Šie tyrimai gali įtakoti ergonomiškų baldų gamybos ateitį, kuri bus užpildyta personalizuotais, individualizuotais stalais, kėdėmis ir kt. baldais. Daugelis žmonių kenčia, nes jų sąlygos darbe ir namuose yra nesuderinamos su jų poreikiais, gebėjimais ir apribojimais. Labai tikėtina, kad netolimoje ateityje pamatysime individualiai pritaikytus baldus ne tik darbo vietose, bet ir namų aplinkoje, kur baldai bus pritaikyti pagal kiekvieno darbuotojo ar šeimos nario asmeninius poreikius, kūno sandarą, laikyseną. Taigi, baldų pramonės atstovai turi apie ką pagalvoti, tai puiki naujų galimybių, atradimų erdvė.
